- plustėti
- plustė́ti, plùsta, -ė́jo intr. 1. plasnoti: Gaidys pradėjo plustėti, turbūt giedos Mžk. Juodvarnių būriai plustėjo pušų viršūnėse rš. 2. degti, liepsnoti: Dega plùsta visas pabrikas Krš. 3. judėti, krutėti: Toks maželelis [vaikas], o kaip plùsta Lpl. Ka pasiunta plustė́ti su toms rankoms! Trk. | Plustu kaip šutynės dangtis (skubu) Lnk. ║ Mžk spurdėti: Kai pradėjo višta plustė́ti, i gavau paleisti Vkš. Antai višta kaip plùsta surišta KlvrŽ. Paukštis įkliuvęs plusta J.Jabl(Als). Plùsta žuvis tinkle, t. y. kuša J. 4. kuistis, kapstytis: Plùsta višta ežė[je] – štiš, gyvate! Krš. 5. drebėti: Šaltis kreta, kad plusta visas kūnas ligono Šts. 6. Rdn plakti, plazdėti, tvinksėti: Širdis plùsta Trkn. Kraujas plùsta po kūną J. Gysla plùsta J. 7. Trš, Žlb, Krtn skubant dirbti, plušėti: Plùsta kiek galėdamas Krš. Bėgau plustė́jau, kaip veizu – nėko neuždirbau Pp. Skubės, plustė̃s įnirtęs dirbti J. Ans plùsta kaip tas, į vandenį įkritęs J. Bitinas bičių spietlių valdo, pats pri darbo visas varo, kurios plustėdamos jo klauso S.Dauk. \ plustėti; atplustėti; įplustėti; išplustėti; nuplustėti; parplustėti; suplustėti
Dictionary of the Lithuanian Language.